Ukrainos šachmatininko, šiuo metu atstovaujančio Belgijos šachmatų federaciją, vieno iš Panevėžys GM 2008 Didmeistrių turnyro lyderių didmeistrio VADIM MALAKHATKO (ELO 2612) mintis, atsakymus į pateiktus klausimus užrašė Algimantas Steponavičius:
- Tradicinis klausimas: kaip ir kada susidomėjai šachmatais, ar šeimoje dar kas žaidžia šį žaidimą? - Šachmatais žaisti pradėjau palyginus vėlai - buvau jau 11-os metų, kai šį žaidimą žaisti išmokė tėtis. Kol lankiau vidurinę mokyklą, žaisdavau ne taip jau dažnai, bet nutariau stoti, įstojau ir baigiau šachmatų trenerio specialybę Kijevo Kūno kultūros institute, ten ir pradėjau savo profesionalaus šachmatininko karjerą. Šeimoje šachmatais žaidžiame visi – ir žmona (tarptautinė meistrė Anna Zozulia, atstovaujanti tą pačią Belgijos šachmatų federaciją - Panevėžio IM 2008 turnyro vienvaldė ir, praktiškai, nebepavejama lyderė, surinkusi 7 iš 7 tšk.) ir 11-metė dukra.
Visas interviu "Plačiau" - Vadim, Jūs intensyviai dalyvaujate aukščiausio lygio šachmatų turnyruose (GM Vadim Malakhatko vien šiais 2008 metais jau sulošė 12-je turnyrų maždaug 100 partijų, iš jų tokiuose kaip GibTelecom Masters/Anglija, International Championship of Paris Prancūzijoje, Hastings Chess Congress Anglijoje, Reikjavik Open Islandijoje, Cappelle La Grande Prancūzijoje, Arctic Chess Challenge Norvegijoje ir kt., užimdamas juose pirmojo dešimtuko arba net prizines vietas). Užduosiu galbūt netradicinį, bet nuoširdų klausimą - ar tebejaučiate tą pergalės jaudulį, kaip ir vaikystėje, kai artėjant pergalingai akimirkai arba tik įsivaizduojant, jog ji jau čia pat, stipriau daužosi širdis, nuo adrenalino ir susijaudinimo ima tvinksėti smilkiniuose ir regisi, tuojau sprogs kraujagyslės?
- Taip, tikrai, šachmatuose emocijų labai daug. Ir kartais ne tik pergalingų bei džiugių emocijų. Aš jas taip pat išgyvenu, kaip ir didžioji dauguma šachmatininkų.
- Kokia įsimintiniausia Jūsų, kaip šachmatininko, pergalė?
- Kalbant apie titulus - turbūt prieš Sh. Mamedyarovą 2006 m. Baku Prezidento taurėje ( ELO 2742, 8-a pozicija FIDE Pasaulio reitinge http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1433173 ). Jei apskritai - tai Ukrainos pergalė 2001m. komandiniame Pasaulio čempionate Armėnijoje, Jerevane ( V.Malakhatko, būdamas rezerviniu žaidėju, iš trijų žaistų partijų su Uzbekistano, Vengrijos ir Irano didmeistriais 4-je lentoje surinko 2,5 tšk., o Ukrainos komanda tapo Pasaulio čempione - žr. foto viršuje ir http://www.olimpbase.org/2001t/2001ukr.html, http://www.olimpbase.org/2001t/2001fa.html), o sėkmingiausias turnyras - Šveicarijoje 2007 m. pabaigoje „Winterthur Schachwoche“ ( 1-oji vieta, 7,5/9).
- Šachmatai Jums - pomėgis, profesija, hobis, dar kažkas? Kokios sporto šakos, be šachmatų, arčiausiai širdies?
- Šachmatai šiandieną - mano pagrindinis, galima sakyti, vienintelis užsiėmimas. Iš komandinių sporto šakų arčiausiai širdies - futbolas. Hobis - kolekcionuoju įvairių šalių piniginius banknotus, turiu nemažai užpildytų jais albumų...
- Minėjote, jog Pabaltijo šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje rengiamuose šachmatų turnyruose iki šiol dalyvauti neteko. Žinau, kad anksčiau jau žaidėte su pajėgiais Lietuvos šachmatininkais (lygiosios su A.Kveiniu šiemet B. Fišerio memoriale Islandijoje Reikjavik Open, partijos su Š.Šulskiu, V.Mališausku ir kt.), bet šiame turnyre pralaimėjimo kartėlį prieš jauną Lietuvos šachmatininką patyrėte, kai sudėtingame endšpilyje Jūsų bokštą į spąstus uždarė Emilis Pileckis, po šios partijos tapęs turnyro lyderiu?
- Taip, prieš 4-ąjį turą buvau vienvaldis lyderis ir situacija man leido žaisti aštriai ir rizikingai. Rizika nepasiteisino, teko pripažinti varžovo pranašumą toje partijoje...
- Kaip įsikūrėte Panevėžyje, kokie įspūdžiai?
- Viskas labai šaunu, įspūdžiai geri, jokių priekaištų organizatoriams neturiu. Jums pavyko surinkti pakankamai aukšto lygio sudėtį (turnyro dalyvių ELO vidurkis 2484), tokių turnyrų nėra itin daug.
- Ačiū už sugaištą laiką, įdomius atsakymus ir sėkmės Jums bei naujų pergalių! - Labai ačiū. To paties linkiu visiems Lietuvos ir Panevėžio šachmatininkams! |