Tikslių žinių apie šachmatų atsiradimą Lietuvoje nėra. Atliekant archeologinius kasinėjimus Trakų pilyje 1956 - 1957 m. buvo aptiktos kaulinės šachmatų figūrelės. Jos datuojamos XIV amžiumi (nors kiti šaltiniai tokį datavimą ginčija ir šachmatų paplitimą sieja su Lietuvos didikų perimamomis Renesanso madomis – apie XVII a.).
Kuri laiką po LDK padalijimo apie šachmatus nėra jokių žinių. Jau okupuotoje Lietuvoje organizuotos šachmatų judėjimo formos atsiranda XIX a., kai įvairiuose miestuose susikūrė šachmatų būreliai. Iš tų laikų mus pasiekia ir pirmosios žinios apie šachmatų žaidimą paštu. Žinios apie pirmąsias korespondencinių šachmatų varžybas siekia 1866 metus. Tai buvo mačas iš dviejų partijų Klaipėda - Hanoveris. Antros žinomos varžybos įvyko 1888 metais. Tai buvo mačas Vilnius – Voronežas. Buvo žaidžiamos dvi partijos. Vilnių atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, J. Kalinskis ir G. Karenovskis. Rezultatu 1,5:0,5 laimėjo voronežiečiai. 1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Turnyre dalyvavo žinomi to meto šachmatininkai: Akiba Rubinšteinas (atiteko pirmasis prizas), Aleksandras Alechinas, Aronas Nimcovičius.
Lietuvai išsilaisvinus iš Rusijos okupacijos ir atkūrus valstybę, 1921 įvyko pirmasis Lietuvos šachmatų čempionatas. Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo A. Rimša. Pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas – Vladas Mikėnas. 1931 - 1939 žaidė penkiose Šachmatų olimpiadose, visąlaik - pirmoje lentoje. V.Mikėnas yra laimėjęs prieš A. Alechiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį (pasaulio čempionai) bei D. Bronšteiną, P. Keserį, S. Florą, E. Bogoliubovą, M. Vidmarą, G. Štalbergą, G. Marocį. 1929 metais įkuriama Nepriklausomos Lietuvos Respublikos šachmatų sąjunga. 1933 išleidžiamas V.Mikėno "Šachmatų vadovėlis" - pirmoji šachmatų knyga lietuvių kalba. V.Mikėnas vėliau žinomas kaip 1983-85 Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr.teisėjas - teisėjauja partijoms: G.Kasparovas - A.Beliavskis; G.Kasparovas - V.Smyslovas; G.Kasparovas - A.Karpovas.
Mikėno vardu pavadinta Mikėno sistema ('Mikenas-System) , kitaip dar vadinama Floro-Mikėno sistema (Flohr-Mikenas System) Angliškajame debiute (ECO kodas A-18).
1.c4 Žf6 2.Žc3 e6 3.e4
Po Sovietų okupacijos šachmatai ideologizuojami, visi piliečiai patiria keliavimo suvaržymų. Savarankiškai, kaip Lietuvos šachmatininkai turnyruose dalyvauti negali - tam reikia praeiti SSRS atranką. Todėl Lietuvoje itin išpopuliarėja korespondenciniai šachmatai.
6 Lietuvos korespondenciniai šachmatininkai tapo Europos čempionais: Anicetas Uogelė - 14 čempionatas, 1975 - 1981 metai, Vladas Gefenas - 25 čempionatas, 1982 - 1988 metai, Gediminas Rastenis - 26 čempionatas, 1983 - 1989 metai, Valentinas Normantas - 34 čempionatas, 1987 - 1994 metai, Ričardas Žitkus - 36 čempionatas, 1987 - 1993 metai, Alius Mikėnas - 50 čempionatas, 1994 - 1998 metai. 10 -ąjį korespondencinių šachmatų čempionatą taip pat yra laimėjęs JAV lietuvis Victor (Vytas) Palciauskas.
Šachmatais žaidė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, įveikęs ir būsimą pasaulio šachmatų čempioną - T.Petrosianą. Jis dukart - 1951 m. ir 1952 m. - dalyvavo Lietuvos čempionatuose, pirmajame užėmė 7-ąją vietą, o antrajame dalinosi antra - ketvirta vietomis su V. Mikėnu ir E. Čiukajevu.
Remiantis FIDE klasifikacija, Lietuvoje yra 7 šachmatų didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis ir Viktorija Čmilytė. Viktorija Čmilytė patenka į geriausių pasaulio šachmatininkių dvidešimtuką.
|