Gegužės 5-13 dienomis Šiauliuose vyko 2007 metų Lietuvos vyrų šachmatų čempionato finalas. Čempionate dalyvavo 12 pajėgiausių Lietuvos šachmatininkų (išskyrus vilnietį E.Rozentalį), žaisdami ratų sistema.Tarp jų buvo 3 didmeistriai, 4 tarpt.meistrai bei nemažas būrys perspektyvaus jaunimo, prasiveržusio į finalą iš atrankinių varžybų.

Kaip ir kiekvienas Lietuvos čempionatas, šis renginys turėjo atsakyti į klausimus : kas šiuo metu geriausiai žaidžia Lietuvoje; kas yra verti atstovauti Lietuvos vyrų rinktinei rudenį Graikijoje vyksiančiose Europos komandinėse pirmenybėse; ar jau prasideda laukiamoji kartų kaita ir pan.
Nuo pat varžybų pradžios skindami pergales, į priekį ėmė veržtis favoritai : didmeistriai Š.Šulskis ir vilnietis V.Mališauskas. Keistas buvo tik reiting-favorito vilniečio didmeistrio A.Kveinio „snaudulys“ – net pasibaigus 8 iš 11 numatytų ratų, Aloyzas dar niekaip negalėjo peržengti 50% barjero. Su kuo tai susiję? Ar Šiauliai yra „užkeiktas“ miestas A.Kveiniui? Daugelis šachmatų gerbėjų dar nepamiršo ir „nepamirštamo“ jo pasirodymo 2005 m. Lietuvos vyrų čempionate Šiauliuose- 5 tšk.iš 11.
Manome, kad A.Kveiniui iš dalies pavyko reabilituotis – vėlyvas jo 3 pergalių finišo spurtas „užkabino“ ir nuo pergalių apsunkusį Š.Šulskį...Tačiau ar 4-5 vietų dalybos tikrai yra tai, ko didmeistris tikėjosi čempionate? Ar tai tikrai yra tai, ko iš A.Kveinio tikėjosi ištikimiausi jo gerbėjai? Esame linkę manyti, kad toks rezultatas galėjo tapti didelio persižaidimo ir laiku neatgautos fizinės parengties pasekme.

Dabar grįžtame prie pagrindinės temos.Visa čempionato eiga tapo žutbūtine Vilniaus ir Kauno akistata, labai panašiai kaip neseniai pasibaigusiame LKL (Lietuvos krepšinio lygos) finale.Didieji Lietuvos miestai ir šachmatų čempionate turėjo po delegatą : Vilniaus garbę atstovaujantį dm V.Mališauską, o Kaunas – dm.Š.Šulskį.Šių šachmatininkų kova nusidriekė per visą čempionatą, o nugalėtojas tapo aiškus, tik tiksint paskutinėms paskutiniojo rato minutėms...
Nusikelkime mintimis į žaidėjų turnyrinę stovėseną. Čempionato lentelėje prieš paskutinį ratą: tiek Š.Šulskis, tiek V.Mališauskas taškų turi lygiai; abu paskutiniame rate susitinka baltąja spalva su jaunais varžovais: Š.Šulskis su vilniečiu K.Labecku, V.Mališauskas- su kauniečiu A.Jegorovu.Tačiau papildomi rodikliai geresni vilniečių didmeistrio...Vaizdas būtų nepilnas, jei nepaminėti, kad Š.Šulskis ką tik patyrė pirmą pralaimėjimą prieš A.Kveinį ir dabar nelinksmai jaučia artėjantį Vilniaus kvėpavimą. Tuo tarpu Vidmantas varžybų eigoje turėjo nemaža lygiųjų, pralaimėjimo kartėlio neišgyveno, tad dar turėtų būti kupinas jėgų.!

Vėliau Š.Šulskis, jau tapęs Lietuvos čempionu, pripažino, kad paskutiniojo rato partija jam buvo „sunki, itin sunki, galbūt pati sunkiausia čempionate“. Šarūnas mini didelį psichologinį nuovargį, užplūdusį jį po pralaimėjimo A.Kveiniui, kankinantį suvokimą, kad „deja, jau nebe viskas mano rankose“...Toliau jis kalba apie sunkų ryžtą „ atsiriboti nuo būsimos V.Mališausko – A.Jegorovo partijos, kaip Odisėjas atsiribojo nuo sirenų dainų, prisirišdamas prie laivo stiebo...“ Dar didmeistris nuogąstauja, kad „jaunimui pamačius, jog pralošiau partiją, jie ims suprasti, kad esu pažeidžiamas“.
Kamuojamas didelės vidinės įtampos, Kauno didmeistris žaidė prieš K.Labecką ne taip užtikrintai kaip yra pratęs. Kulminacinė padėtis susidarė po 41-o baltųjų ėjimo:

Š.Šulskis –K.Labeckas
Šiauliai, Lietuvos vyrų čempionatas,2007


XABCDEFGHY
8-+-+-+-+(
7zp-wQ-+-zpk'
6-zp-+-wq-zp&
5+l+Pzp-+-%
4-zP-+-+-+$
3+-+-vL-+P#
2-+-+-+PmK"
1+-+-+-+-!
xabcdefghy

Įvairiaspalviai rikiai pranašauja nesudėtingas lygiąsias.Maža to, baltiesiems dar reikia atsiimti pėstininką.Tačiau 41...a5?? Ėjimas padarytas, siūlant lygiąsias. Š.Šulskis pripažįsta, kad po 41...a6 42.d6 Vf5 43.V:b6 „netrukus skaudama širdimi būčiau siūlęs lygiąsias,nes beprasmiška galva bandyti pramušti betoną“. 42.d6! „Tik dabar man pirmą sykį per visą partiją padėtis išties ėmė patikti. Suvokiau,kad mano jaunasis priešininkas norimą supainiojo su esamu...“ 42...Vf5 43.V:b6 Rf1 44.Vc6!
Tik ne 44.b:a Ve4 su juodųjų persvara. Vg6 45.b:a e4 46.g4! Net ir stokodami laiko, baltieji nenukrypsta nuo čempioniško tako -46. g3? R:h3! su juodųjų kontraataka
Ve6 47.Vc5 Va2+ 48.Rf2 Vd2 49.Vf5+ Kg8 50.Ve6+ Kh8 51.Ve8+ Kh7 52.V:e4+ ir įgiję 2 pėstininkų persvarą,baltieji netrukus šventė pergalę - Kh8 53.Va8+ Kh7 54.Ve4+ Kh8 55.Vd4 V:a5 56.d7 Vd8 57.Rh4 – baltųjų ‚d‘ pėstininkui kelias „į generolus“ nuklotas, tad juodieji pasidavė.

Tuo tarpu vilniečių didmeistriui, matyt, nepavyko pritaikyti „Odisėjo metodo“, nes savo partijoje vienu metu jis grubiai pažeidė šachmatų taisykles, bandydamas atlikti rokiruotę jau judėjusiu bokštu, tad tiktai geranoriško kauniečio VDU studento A.Jegorovo elgesio dėka partija buvo pripažinta lygiosiomis. Tokiu būdu, iškėlęs sau tikslą atnešti čempionišką šlovę Kauno miestui, lemiamą akimirką Š.Šulskis ir sulaukė reikiamos pagalbos iš savo miesto. „Margirio“ šachmatų klubas sveikina nugalėtoją ir linki jam tolimesnių pergalių !

Akivaizdu, kad Š.Šulskio sėkmės aprašas neišsemia viso Lietuvos čempionato turinio ir kovos dinamikos. „Margirio“ ŠK nariams ir gerbėjams ne mažiau svarbus buvo ir daugkartinio Lietuvos čempiono tarpt.meistro A.Butnoriaus pasirodymas. Algimantas šiais metais pradėjo aktyvų varžybų ciklą, kur šio pusmečio kulminacija turėtų tapti birželio 2- 11d. Vokietijos Hockenheim‘o mieste vyksiantis Europos senjorų čempionatas.

A.Butnorius neskubėdamas pradėjo čempionatą, leido nemažai lygiųjų, tačiau tą dieną, kuomet buvo žaidžiami 2 ratai, „kluptelėjo“ prieš kitą margirietį A.Labucką. Tai „supurtė“ Algimantą ir pagaliau užkrėtė jį sportiniu pykčiu. Kai nemaža dalis jaunų žaidėjų ėmė rodyti pirmuosius nuovargio ženklus, A.Butnorius prisitaikė ir „įmušė 3 įvarčius be atsako“ – į K.Labecko, A.Jegorovo ir M.Narmonto „vartus“. Puiki serija, maestro! Dabar nekantriai lauksime Jūsų pasirodymo Hockenheim‘e!

Šachmatų klubas MARGIRIS